Wharton želė gautų mezenchiminių kamieninių ląstelių (WJ-MSC) potencialas kremzlės regeneracijoje ir osteoartrito gydymui yra įdomi tyrimų sritis, kuri sulaukė didelio dėmesio. Neseniai paskelbtoje apžvalgoje, kurią parašė Ahedas Ghamrawi, Rasha Basso, Nour Shakik, Lara Haddad, Zeina Nasr ir Chaza Harmouch, autoriai gilinasi į sudėtingumą, kaip šias universalias kamienines ląsteles galima panaudoti gydymo tikslais.
Chondrogenezę, procesą, kurio metu susidaro kremzlės, įtakoja daugybė veiksnių. Apžvalgoje pabrėžiamas svarbus augimo faktorių, citokinų ir hipoksinės mikroaplinkos vaidmuo skatinant šį procesą. Laikas pabrėžiamas kaip pagrindinis komponentas optimizuojant rezultatus, o tai rodo, kad geresnis šių veiksnių supratimas gali padėti veiksmingiau gydyti su kremzlėmis susijusius negalavimus.
Vienas iš reikšmingų pažangų, aptartų apžvalgoje, yra trimačių kultūrų ir pastolių strategijų taikymas chondrogeninei diferenciacijai sustiprinti. Tradicinės dvimatės ląstelių kultūros dažnai nesugeba atkartoti sudėtingos gyvų audinių aplinkos, o tai gali trukdyti kamieninių ląstelių terapijos veiksmingumui. Naudodami trimačius kultūros metodus, mokslininkai gali geriau imituoti natūralią kremzlės aplinką, galbūt sustiprindami WJ-MSC diferenciaciją į chondrocitus, ląsteles, atsakingas už kremzlės formavimąsi.
Be to, autoriai tiria konkrečias biomedžiagas, kurios buvo perspektyvios audinių inžinerijoje. Chitozanas ir hialurono rūgštis pabrėžiami dėl jų biologinio suderinamumo ir gebėjimo palaikyti ląstelių augimą ir diferenciaciją, todėl jie yra idealūs kandidatai į pastolių medžiagas kremzlės regeneracijai.
Apžvalgoje taip pat nagrinėjamas WJ-MSC klinikinis pritaikymas, remiantis tyrimų su gyvūnais ir ankstyvųjų klinikinių tyrimų įrodymais. Aptariami molekuliniai ir histologiniai chondrogeninės diferenciacijos procesų vertinimai, leidžiantys suprasti šių terapijų efektyvumą. Tačiau autoriai nevengia spręsti iššūkių, kurie išlieka optimizuojant MSC gautą chondrocitų terapiją. Šie iššūkiai apima transplantuotų ląstelių išlikimo ir integracijos užtikrinimą bei galimų imunogeninių reakcijų valdymą.
WJ-MSC imunomoduliacinės savybės yra ypač svarbios. Įrodyta, kad šios ląstelės turi gebėjimą moduliuoti imuninį atsaką, o tai gali būti naudinga mažinant uždegimą ir skatinant gijimą sergant osteoartritu ir kitomis su kremzlėmis susijusiomis ligomis.
Apibendrinant galima pasakyti, kad apžvalga yra išsamus ateities mokslinių tyrimų ir klinikinių regeneracinės medicinos pritaikymų planas. Apibrėždami pagrindinius veiksnius, turinčius įtakos chondrogenezei, aptardami novatoriškus kultūros metodus ir pabrėždami perspektyvias biomedžiagas, autoriai suteikia vertingą šaltinį tyrėjams ir gydytojams. Regeneracinės medicinos sričiai toliau tobulėjant, WJ-MSC potencialas kremzlės regeneracijoje ir osteoartrito gydymui išlieka vilties švyturiu tiems, kuriuos paveikė šios sekinančios sąlygos.
