Sudėtingas ryšys tarp naviko mikroaplinkos (TME) ir epitelio-mezenchiminio perėjimo (EMT) yra labai svarbus norint suprasti krūties vėžio pradžios ir progresavimo sudėtingumą. Neseniai atlikta apžvalga gilinasi į šią svarbią sąveiką ir suteikia naujų įžvalgų apie tai, kaip šie procesai prisideda prie naviko augimo, metastazių ir atsparumo gydymui, ypač esant trigubai neigiamam krūties vėžiui.
TME yra dinamiškas subjektas, sudarytas iš įvairių ląstelių tipų, įskaitant imunines ląsteles, fibroblastus ir endotelio ląsteles, kartu su neląsteliniais komponentais, tokiais kaip ekstraląstelinės matricos (ECM) baltymai ir tirpūs faktoriai. Ši aplinka nėra tik fonas; jis aktyviai formuoja naviko elgesį per signalizacijos takų tinklą, apimantį citokinus, augimo faktorius, metabolitus ir egzosomas, turinčias nekoduojančias RNR. Hipoksinių sąlygų buvimas TME dar labiau apsunkina šias sąveikas, darydamos įtaką naviko augimo modeliams ir jo atsakui į gydymą.
EMT yra pagrindinis biologinis procesas, kurio metu epitelio ląstelės praranda savo būdingus bruožus ir įgyja mezenchiminius bruožus, padidindamos jų judrumą ir į kamieną panašias savybes. Ši transformacija ypač reikšminga sergant krūties vėžiu, kur ji koreliuoja su padidėjusiu metastazavimo potencialu ir atsparumu įprastiems gydymo būdams. Grįžtamasis EMT pobūdis rodo sudėtingą reguliavimo mechanizmą, kuris išlieka nuolatinių tyrimų centre.
Norint išsiaiškinti krūties vėžio metastazių ir atsparumo gydymui mechanizmus, būtina suprasti, kaip sąveikauja TME ir EMT. Apžvalgoje pabrėžiamas terapinis potencialas nukreipti į TME-EMT ašį, ypač naudojant naujoviškas strategijas, tokias kaip CD73-TGF-β dviguba blokada. Šiuo metodu siekiama pagerinti pacientų, sergančių trigubai neigiamu krūties vėžiu, potipiu, pagarsėjusiu savo agresyvumu ir ribotomis gydymo galimybėmis, rezultatus.
Be to, autoriai tiria, kaip EMT moduliavimas gali padidinti imuninės kontrolės taško blokados (ICB) terapijos veiksmingumą. Sprendžiant EMT keliamus iššūkius, galima žymiai pagerinti pacientų reakciją į šiuos naujus gydymo būdus.
Šios išsamios apžvalgos autoriai: Jie Yuan, Li Yang, Hua Zhang, Narasimha M Beeraka, Danfeng Zhang, Qun Wang, Minghua Wang, Hemanth Vikram Pr, Gautam Sethi ir Geng Wang, kurie visi įneša vertingos patirties atitinkamose srityse.
Apibendrinant galima pasakyti, kad TME ir EMT sąveika yra perspektyvi krūties vėžio tyrimų sritis. Nukreipdami šiuos procesus, mokslininkai tikisi sukurti veiksmingesnes gydymo strategijas, kurios galėtų įveikti metastazių ir terapinio atsparumo iššūkius, o tai galiausiai sukels geresnius pacientų rezultatus.
