Mikroriebalai ir nanoriebalai kelia bangas regeneracinės medicinos ir estetinės chirurgijos srityse. Šie du komponentai, dažnai naudojami įvairiose chirurginėse procedūrose, atlieka skirtingus, tačiau vienas kitą papildančius vaidmenis, skatinančius audinių regeneraciją. Mikroriebalai, daugiausia sudaryti iš adipocitų, idealiai tinka audinių augmentacijai. Priešingai, nanoriebaluose gausu lipidų, riebalinių kamieninių ląstelių, mikrovaskulinių fragmentų ir augimo faktorių, todėl jie ypač patrauklūs estetiniam naudojimui.
Naujausi Lisanne Grünherz, Sedef Kollarik, Nadia Sanchez-Macedo, Michelle McLuckie ir Nicole Lindenblatt iš Ciuricho universiteto ligoninės Plastinės chirurgijos ir rankų chirurgijos skyriaus tyrimai atskleidė šias medžiagas naujai. Jų ankstesnis darbas parodė, kad mechaninis mikroriebalų perdirbimas į nanoriebalus lemia reikšmingus jo proteominio profilio pokyčius. Ši transformacija yra labai svarbi, nes ji susijusi su adipocitų ardymu ir lipidų išsiskyrimu, o tai gali turėti įtakos riebalų regeneracinėms savybėms.
Šiame tyrime autoriai siekė gilintis, analizuodami mikroriebalų ir nanoriebalų lipidominius profilius, kad geriau suprastų jų regeneracines galimybes. Lipidomika, lipidų sudėties tyrimas biologinėse sistemose, yra būtinas norint atskleisti sudėtingą lipidų sąveiką su ląstelių funkcijomis ir audinių regeneracija.
Šio tyrimo pasekmės yra gilios. Suprasdami, kaip lipidų profiliai keičiasi mechaniniu būdu perdirbant mikroriebalus į nanoriebalus, gydytojai galėtų optimizuoti šių riebalų naudojimą įvairiuose chirurginiuose kontekstuose, nuo veido atjauninimo iki randų korekcijos. Šios žinios gali padėti pagerinti estetinių procedūrų rezultatus ir pagerinti gijimo procesus atliekant rekonstrukcines operacijas.
Kadangi regeneracinės medicinos sritis ir toliau vystosi, tokie tyrimai pabrėžia, kaip svarbu ištirti biocheminius pokyčius, atsirandančius perdirbant riebalus. Šių mokslininkų darbas ne tik prisideda prie mokslo bendruomenės supratimo apie riebalų persodinimo metodus, bet ir atveria kelią būsimoms audinių inžinerijos ir regeneracinės terapijos naujovėms. Mikroriebalų ir nanoriebalų tyrinėjimas tik prasideda, ir šie atradimai neabejotinai įkvėps tolesnius tyrimus ir klinikinius pritaikymus ateinančiais metais.